žinojimas

žinójimas sm. (1) Š, Rtr, Šlč, DŽ, NdŽ, KŽ; Sut, N, M, L, LL110, ŠT392 → žinoti: 1. Nežinia, nežinojimas S.Dauk. Ne dėl žmonių žinójimo [tiesos], dėl savo sąžinės (nj.) darai gerai Krš. Dabar tarp žmonių tas žinójimas pražuvęs Jrk96. Žinójimas bobų yra begalinis – velnio yra sėklų Krš. Ale ir žinójimas gi: kur kas ką padarė, kur kas ką pasakė, – viską žino Mžš. 2. O kitąsyk tai kokia sena boba turėdavus su velniu žinojimą, tai ta viską, kas tik reikdavo, padarydavo BsMtII146(Nm). Apynojui pavestą vietą purena dėl žinojimo, ar giliai tenai geros žemės S.Dauk. Nemiela ir turtas, jei nežinai, iš kur jis gautas; be to žinojimo nėr man ramybės J.Balč. Dėl žinojimo žinojo Chodkevičia, jog žemaičius neveiku teyr iš kelio išvesti M.Valanč. 3. R, R404, MŽ, MŽ544, ŠT392 → žinoti 4: Iš kur tu, sako, gavai žinójimą Žr. Pri alaus reikia žinójimo gero (kaip padaryti), o pri šnapšės nėko Sd. Mokslo nežinojimas D.Pošk. Kad būtų ramybė. Kad būtų tvirti žinojimu – sūnus studijuoja V.Bub. Nežinojimas – baisi jėga, kuri ir geriausius žmonių norus dulkėmis paverčia Pt. Aktoriui pavyko išryškinti Skirgailą aukštinančius bruožus: jis ir nenurimstantis žinojimo bei išminties ieškotojas, ir tikinti šviesesne ateitimi asmenybė LKXVII540. Ir pagalvojo, kad didžiausias žmogaus turtas – žinojimas, kaip gyventi J.Dov. Ale žmones tenai … gyvena pagoniškame nežinojime Ns1851,2. Žinojimas yra proto apsisprendimas dalyko akivaizdumu FT. Ir turėk tu tiek tokio žinójimo: būdavo, jeigu tik debesys pasikelia, tai tik „ūkūk“, tai tik kad pasileis visos [kiaulės], ir namo Plvn. Ir Dievas Ponas davė augti iš žemės visokius medžius … ir medį gyvenimo vidur žardžio, ir medį pažinties (viršuje žinojimo) gero ir pikto BB1Moz2,9. Išganytojas apreiškė apaštalams ne visą savo dieviškąjį žinojimą SkvJn15,15(komentaras). Žinojimas papučia, bet meilė pagerina Bt1PvK8,1. Ne tiktai nebūsi liuosas nuo grieko, ale dar piktesniai griešiji darydamas ką negerai par tokį nežinojimą P. Ir jį (sūnų) papildžiau dvasia Dievo, išmintimi ir razumu bei žinojimu BB2Moz31,3. Mokslai ir žinojimai yra brangios Dievo dovanos, bet kovoje prieš grieką yra jos be vertybės prš. | refl.: Jis ant ziegoraus pusę keturių tame nesižinojime arba taip be žado ir sąmonės kaip buvęs ir pasimirė Kel1881,64. Tas tylus, kuklus savo vertės žinojimasis visados skyrė ją (Žemaitę) iš kitų tarpo S.Čiurl. ║ Mūs žinójime (atmintyje) žmonys jau nejo ponam darbų Prng. Senybėj visaip buvę. Ne mūsų nuomonė, ne mūsų žinójimas Dgč. ×4. → žinoti 6: Žinójimas įstatymų I. ^ Žinojimas ėst neprašo LTR(Vdk). \ žinojimas; apžinojimas; atsižinojimas; dasižinojimas; išsižinojimas; pažinojimas; peržinojimas; pražinojimas; prižinojimas; sužinojimas; užžinojimas